pūsterti

pū́sterti, -ia (-na), -ėjo (-ė) žr. pūstelėti: 1. Rod Kai pūsteria ir vėl nustoja, tai, sako, pūtimas devynių vėjų LMD(Nč). Laukuos pū́sterna vėjas, ir nekaršta Btrm. Pū́sterėj[o] vėjelis, ir sausas šienas Rdš. Vėjas pū́sterė[jo] burnon, i apsirgo Dglš. 2. Katinas pū́sterėj[o] triskart Dv. 3. Pū́sterė[jo] galvon Dglš. Pū́sterė[jo] botagkočiu Dglš. 4. intr., tr. šiek tiek pūsti į kieno nors vidų: Aš tą peilį atiduosiu, tik tu pūsterk sykį į šitą dūdelę LTsIV586. O kad tu nenorėsi, tai tik pūsterk, ir vėl prapuls BsPIV240.